- gimtis
- gimtìs sf. (4) [K] 1. gimimas; kilmė: Ne po daug žemės radom iš gimtiẽs Ds. Gimties dieną švenčiame A.Baran. | Kokios tu gimtiẽs – ar paliokas, ar lietuvis? Švnč. Pasisveikinom kaip broliai vieno krašto, vienos gimties srš. Ana gimtiẽs nuo Mielagėnų Ck. 2. prigimimas, gamta: Tai yra dovanos gim̃tinosios, tai yra prigulinčios gim̃čiai žmogaus A.Baran. Nėra daikto gražesnio prieš gimtį A. Baran. 3. ppr. pl. anat. gimda, įsčios (uterus): Šiandie visą dieną nebuvo gimtiẽs skausmų Ms. Gimčių vidus labai sužeistas rš. 4. lytis: Jau tai neabejojamas daiktas yra, kad ir augymės vairinasi viena nuo kitos gimčia (sexus), o ženklai gimties yra žieduose P. Tamsta, žmogumi vyriškosios gimties, mes negalime pasitikėti Pč. 5. gram. giminė: Niekatrosios gimties vienaskaitos vardininko galūnė K.Būg. Vyriška gimtis KoG18.
Dictionary of the Lithuanian Language.